Liucerna mėgsta šilumą, todėl turėtų būti sodinama pavėjiniuose ir saulėtuose šlaituose. Galima sodinti vietovėse, kuriose yra pusiau sausas klimatas, per metus iškrenta nuo 250 iki 800 milimetrų kritulių, o šalčio laikotarpis yra ilgesnis nei 100 dienų. Jis gali atlaikyti maždaug -20 laipsnių dugno temperatūrą, o dirvožemio reikalavimai nėra griežti. Labiausiai tinka neutralus arba silpnai šarminis priesmėlis (PH7-9), nemėgsta stiprios rūgštinės ir stiprios šarminės dirvos.
1. Dirvos paruošimas ir tręšimas: Liucernos sėklos yra mažos, todėl reikia gerai suarti ir paruošti žemę, kad dirva būtų kompaktiška ir plokščia, be didelių grumstų. Palaikykite tinkamą drėgmės kiekį dirvožemyje. Tręšiant reikia naudoti 100 kg organinių trąšų kaip bazines trąšas ir 50 kg fosfatinių trąšų, kad būtų skatinamas šaknų mazgų susidarymas ir padidintas azoto fiksavimo pajėgumas.
Rudeninės sėjos drėgnumas geras (liepos mėn.-rugpjūčio pradžioje), o piktžolės mažiau kenkia. Taip pat galima sėti žiemos pradžioje, kol dirva dar nepradėjo užšalti.
2. Sėjimo kiekis ir sėjos būdas: Sėjimo kiekis priklauso nuo sėklų kokybės. Paprastai sėkloms, kurių grynumas yra 90 procentų, o daigumas didesnis nei 80 procentų, sėklų kiekis viename mū yra apie 1,5–2 kg, o sėjos gylis – 2–3 cm. Labiausiai tinka sėti sėjamąja 30 cm tarpueiliais arba duobėmis 40 cm tarpueiliais ir 30 cm tarpais tarp augalų, o tai palanku naikinti piktžoles. Taip pat galima sėti ir po sėjos akėti. Jei jis yra sumaišytas su grūdiniais pašarais, tokiais kaip šermukšnis, aukštasis jaučio uodega arba erymusas,liucernos sėklosvienam mū, 1,5–2 kateliai grūdingų žolių sėklų, supintų santykiu 1:1 arba 2:1.
3. Liucernos lauko tvarkymas: daugiausia kovoja su piktžolėmis. Dėl lėto jaunos žolės augimo, praėjus vieneriems–dvejiems metams po sėjos, ravėti reikia vieną ar du kartus laiku.
4. Liucernos pjovimas: reikia pjauti pilno žydėjimo tarpsniu arba augalui pasiekus tam tikrą aukštį, nors ir nežydėjo, o nauji ūgliai nuo šaknies kaklelio išaugo iki 6 cm ilgio, sausųjų medžiagų 18 proc. , Žali baltymai 4,7 proc., žali riebalai 0,8 proc., ekstraktas be azoto 7,6 proc., pelenai 1,8 proc. Paskutinis derlius neturėtų būti per vėlus, kad ataugusi žolė užaugtų iki 10–15 centimetrų aukščio, kad šaknys sukauptų maisto medžiagų ir saugiai išgyventų žiemą. Paprastai žalios žolės derlius iš mū yra 5,000–6,000 jin, o aukštis gali siekti 8,000–12,000. Maždaug keturios katės šviežios žolės sudaro vieną kačiuką šieno.
